Labas 💗

Pagaliau nusprendžiau – rašysiu blogą. Čia dalinsiuosi savo patirtimi, mintimis ir viskuo, apie ką dažnai tiesiog nespėju papasakoti Instagram’e. Kas porą savaičių išsiųsiu jums įrašą apie temas, kurios dažnai kartojasi jūsų žinutėse, ar kurias tiesiog norisi išgvildenti giliau, be spaudimo, be filtrų, be triukšmo.

Tai nebus nei patarimų kampelis, nei taisyklės, ką „būtina“ daryti. Aš nesu nei gydytoja, nei mitybos specialistė. Esu tiesiog jūsų internetinė draugė, kuri dalinasi tuo, kas man veikia, kas neveikė, kur suklydau, ką supratau. Jei kažkur nesijauti saugiai – visada verta pasitarti su specialistu. O čia – tiesiog mano kelias. Toks, koks jis yra.

MAISTAS

Pirmas įrašas apie maistą. Atrodo, toks paprastas dalykas, bet kiek jis sukelia streso, taisyklių, kaltės jausmo, bandymų, dietų, pradėjimų nuo pirmadienio. Ir kiek daug jis lemia – mūsų energiją, išvaizdą, nuotaiką, odą, hormonų balansą. Tai tikrai tema, prie kurios dar sugrįšiu, bet pradžiai – noriu papasakoti apie paprastus dalykus, kurie man padėjo. Nieko įspūdingo ar sudėtingo, tiesiog maži įpročiai, kurie laikosi iki dabar.

Aš nesu iš tų, kurios gali valgyti viską ir išlikti kaip modelis. Priešingai – turiu autoimuninį sutrikimą ir tikrai jaučiu, kaip maistas veikia mano kūną. Kartais atrodo, kad užtenka pauostyti desertą – ir +1 kg. Tai mano požiūris į maistą gimė ne iš teorijos, o iš realaus gyvenimo.

Šiandien pasidalinsiu, nuo ko pradėjau. Kaip valgau, kodėl negeriu kavos tuščiu skrandžiu, kodėl nebepraktikuoju protarpinio badavimo ir ką išmokau skaičiuodama kalorijas.

Tikiuosi, rasite kažką artimo sau. Jei ne – tiesiog smagu, kad skaitot.

Kalorijų skaičiavimas

Ilgą laiką galvojau, kad maitinuosi sveikai – sportuoju, salotos, avokadai, alyvuogių aliejus, viskas „teisinga“. Bet svoris stovėjo vietoje. Kai kas nors paklausdavo, ką valgau – viskas skambėdavo pavyzdingai, ir atrodydavo, kad tiesiog „kažkas ne taip su mano kūnu“.

Tada prisiminiau seną pažįstamą – „MyFitnessPal“ programėlę. Pradėjau suvedinėti maistą ir labai greitai paaiškėjo, kur esmė – mano salotos dažnai siekdavo 700–800 kcal vien tik dėl aliejaus, avokado ir sėklų. Kai paskaičiavau viską sąžiningai, pamačiau, kad tiesiog valgau daugiau, nei man reikia. Ir tai nereiškia, kad maistas blogas – tiesiog jo per daug.

Baltymai – mano pagrindas kiekviename valgyme

Ilgą laiką valgiau „sveikai“ – daržovės, kruopos, avokadas. Atrodė, viskas teisinga, bet greitai pavalgydavau ir po valandos jau norėdavosi kažko saldaus arba tiesiog vėl valgyti. Trūko sotumo.

Tada pradėjau stebėti, kiek baltymų iš tikro gaunu. Ir pasirodė – labai mažai. Kai kiekvienam valgyme pradėjau dėliotis rimtą baltymo porciją (pavyzdžiui, 200–300 g mėsos ar žuvies), situacija pasikeitė. Nebelieka užkandžiavimo, nebesvyruoja nuotaika, ilgiau išlieka energija.

Dabar visada pirmiausia planuoju baltymą – o visa kita tik aplink jį. Ir kai tai tampa įpročiu, net nereikia galvoti – tiesiog veikia.

Pavyzdžiui →

Užsisakau ant grilio keptą lašišą – paprašau be padažo ar su juo atskirai, nes padažuose dažnai slepiasi kalorijos. Priedui – garintos daržovės arba šviežios salotos su alyvuogių aliejumi.
Burgeriai? “Naked” versija – be bandelės, tik mėsa, daržovės, sūris. Ir žinau, kad po tokio patiekalo nesijausiu apsunkus.
Jei labai norisi salotų – renkuosi tokias, kuriose yra rimtas baltymas, ne tik salotų lapai ir padažas. Cezario su vištiena? Gerai, bet be skrebučių ir padažo minimaliai.

Kai peržiūriu meniu, žiūriu ne nuo salotų ar garnyrų, o nuo pagrindinio baltyminio produkto – ar tai bus jautiena, žuvis, vištiena, kiaušiniai. Kai jau turiu baltymą, tada aplink jį dėlioju visa kita – šiek tiek daržovių, šiek tiek gerų riebalų, jei reikia – ir angliavandenių.

Valgymo struktūra – paprasta, bet labai veikia

Esu bandžiusi visko – užkandžiai, mini valgiai, protarpinis badavimas. Bet man geriausiai veikia labai paprasta struktūra – trys normalūs valgymai per dieną, be užkandžių.

Kai valgai pakankamai, ypač baltymų, kūnui tiesiog nereikia „užkąsti tarpais“. Pavalgius sočiai, su gera porcija baltymo, alkis negrįžta po valandos, galvoje mažiau minčių apie maistą, o svarbiausia – vakare nebesinori suvalgyti visko, kas yra namuose.

Stengiuosi valgyti panašiu metu – rytą, pietus, vakarą. Ne dėl taisyklių, o dėl ritmo. Jei diena pasikeičia – prisitaikau, be streso. Bet kai yra ši paprasta struktūra, viskas tampa daug lengviau – mažiau chaoso, daugiau aiškumo.

Ir labai paprasta taisyklė, kurią sau taikau – jeigu valgysi pakankamai baltymų per valgymą, nebūsi alkana po valandos. Tai padeda tiek kūnui, tiek galvai.

Kodėl nebegeriu kavos tuščiu skrandžiu

Anksčiau vos tik atsimerkusi – iš karto kava. Tai buvo toks savotiškas rytinis ritualas: atrodo, išgėrei kavos ir jau „gyveni“.

Tuo metu galvojau, kad tiesiog pavargus esu. Bet kai pradėjau domėtis giliau, supratau, kad kava tuščiu skrandžiu daro visai ne tą, ko iš jos tikimės.

Kava gerokai pakelia kortizolio (streso hormono) lygį, o kai tai vyksta ryte be jokio maisto – organizmas gauna signalą, kad esam streso būsenoje. Ilgainiui tai gali veikti nuotaiką, energiją, net hormonų balansą.

Be to, tuščiam skrandyje kava dirgina gleivinę, gali paskatinti rūgštingumą ar net virškinimo problemas. Ir dar vienas dalykas – kava gali numušti cukraus balansą, ypač jei jauti silpnumą ar pykinimą po jos. Tai dažnai vadinamas „adrenaline crash“ – kai pirmą valandą jauti energijos pliūpsnį, o po to staigų kritimą.

Dabar kavą geriu tik pavalgius – dažniausiai po pusryčių, kuriuose yra baltymų. Tada ji nesukelia jokių nepageidaujamų pojūčių, energija tolygesnė, nervų sistema ramesnė, ir nebejaučiu to vidinio streso ar drebulio.

Pati kava liko – bet poveikis visai kitoks, kai kūnas jau sotus ir stabilus.

Kodėl nebefastinu (nors anksčiau dariau viską – net ir 5 dienų badavimus)

Esu bandžiusi visko – nuo 16:8 iki 20 valandų badavimo. Būdavo dienų, kai pirmą kartą valgydavau tik vakare, o ryte – tik kava. Net esu dariusi tą griežtą 5 dienų badavimą, kai leidžiama tik vanduo ir kava (nes kažkodėl net klinikose sakydavo, kad kavą galima).

Tuo metu atrodė, kad taip „valausi“, darau „gerai“, bet tiesą sakant – jaučiausi nekaip. Būdavo silpna, skaudėdavo galvą, sukinėdavosi galva, jausdavosi pyktis arba toks keistas nerimas. Vakare – toks alkis, kad apie nieką kitą nebegalvodavau, tik apie maistą.

Ir kas įdomiausia – nors tiek badavau, mano kūno forma visiškai nesikeitė. Atvirkščiai – buvo jausmas, kad net jei nieko nevalgau, vis tiek niekas nekrenta. Jaučiausi apsunkus, be jėgų, o kūnas – be tonuso.

Dabar valgau anksti, nebijau pusryčių, ir viskas paprasčiau. Ypač kai dieną pradedu baltymais – jaučiuosi stipresnė, aiškesnė, sotesnė ir daug stabilesnė emociškai.

Antra dalis: kitame blog post'e

Berašant supratau, kiek daug jums noriu papasakoti. Kad lengviau įsisavintų informacija, MAISTO tema pratęsiu kitame blog post'e!

Su meile,
Agnė 💗

Santykis su maistu ir kaip atrasti, kas tinka Tau | Pirma dalis